AC/DC atsparumo įtampai bandymas? Wuhan UHV specializuojasi gaminantserijos rezonansas, su plačiu gaminių pasirinkimu ir profesionaliais elektros bandymais. Norėdami rastiserijos rezonansas, pasirinkite Wuhan UHV.
Tobulėjant vartotojų informuotumui apie saugą ir didėjant gamintojų dėmesiui gaminių kokybei, beveik visi gamintojai gaminių projektavimo ir gamybos procese tikrins savo gaminių saugos charakteristikas, siekdami užtikrinti savo gaminių kokybę ir saugą. Tarp įvairių saugos charakteristikų bandymų, atsparumo įtampai bandymas yra pagrindinis ir dažniausiai naudojamas bandymo metodas. Atsižvelgiant į skirtingus skirtingų elektros gaminių techninius reikalavimus, gaminiui taikoma didesnė nei įprastai veikimo bandomoji įtampa ir tam tikrą laiką bandoma. Jei tikrinamo komponento nuotėkio srovė per nurodytą laiką išlieka nurodytame saugiame diapazone, galima nustatyti, kad komponentas normaliomis sąlygomis veikia saugiai. Šis procesas vadinamas atsparumo įtampai bandymu.
Yra keli įprasti įtampos atsparumo bandymų tipai:
(1) Gaminio projektavimo proceso metu atliekamas funkcinio atsparumo įtampai bandymas, siekiant užtikrinti, kad gaminys gali atlikti numatytą naudojimo funkciją;
(2) gaminio gamybos procese, siekiant užtikrinti, kad gaminys atitiktų projektavimo specifikacijas, atliekamas slėgio bandymas;
(3) gaminio tikrinimo proceso metu atliekamas atsparumo įtampai bandymas, siekiant patvirtinti, kad gaminio kokybė atitinka atitinkamus saugos standartus;
(4) Po gaminio priežiūros jis gali išlaikyti saugos ir įtampos atsparumo bandymą, atitinkantį atitinkamus saugos reglamentus ir standartus.
Atsparumo įtampos bandymo (kartais dar vadinamo „aukštos{0}}įtampos dielektriniu bandymu“) įtampos standartas yra dvigubai didesnis nei bandomojo gaminio darbinė įtampa ir 1 000 V. Tačiau kai kurių gaminių, turinčių „dvigubos izoliacijos“ konstrukciją, bandomoji įtampa taip pat gali būti didesnė už aukščiau nurodytą įtampos standartą. Jo darbinės įtampos diapazonas yra (100–240) V, o tokių gaminių atsparumo įtampos bandymo įtampa gali būti nuo (1000–4000) V ar net didesnė. Atsparumo įtampos testerio, teikiančio atsparumo įtampos bandymo įtampą, išėjimo įtampa turi būti palaikoma (100–120) % nurodytos bandymo įtampos diapazone ir turi būti nuolat reguliuojama. Kintamosios srovės įtampos atsparumo testerio išėjimo dažnių diapazonas yra tarp (40–70) Hz, o didžiausia bandomosios įtampos bangos vertė yra (1,3–1,5) padauginta iš kvadratinės (RMS) įtampos vertės. Atliekant gaminio atsparumo įtampai bandymą, turi būti galima nustatyti šiuos gaminio defektus: izoliacinės medžiagos izoliacijos stipris yra per silpnas; Atstumas tarp komponentų yra per mažas, todėl sumažėja izoliacijos stiprumas; Ant izoliatoriaus yra skylučių, burbuliukų arba deformacijų, kurias sukelia suspaudimas.
Prieš atliekant atsparumo įtampą bandymą, pirmiausia būtina išsiaiškinti, koks įtampos bandymo metodas turėtų būti naudojamas gaminiui. Daugeliui gaminių leidžiama priimti tik vieną iš atsparumo įtampos bandymo metodų – nuolatinės srovės arba kintamosios srovės įtampą, o kai kurie gaminiai vienu metu gali priimti ir kintamosios, ir nuolatinės srovės įtampos atsparumo įtampos bandymo metodus. Operatorius, atsižvelgdamas į tikrąją situaciją, turėtų nuspręsti, kurį įtampos atsparumo bandymo metodą naudoti. Siekiant užtikrinti, kad išbandytas gaminys atitiktų saugos taisykles, naudotojai turi suprasti nuolatinės srovės atsparumo įtampos bandymo ir kintamosios srovės atsparumo įtampos bandymo privalumus ir trūkumus.
Ryšio įtampos testo privalumai
Paprastai vartotojai yra imlesni kintamosios srovės atsparumo įtampos bandymams, nes dauguma gaminių naudoja kintamosios srovės maitinimą. Kintamos srovės atsparumo įtampai bandymas gali vienu metu patikrinti teigiamą ir neigiamą gaminio poliškumą, kuris atitinka faktinę gaminio naudojimo aplinką. Daugumoje išbandytų gaminių yra kai kurių išsklaidytų kondensatorių, kurių negalima iš karto prisotinti atliekant kintamosios srovės atsparumo įtampos bandymą. Srovė, tekanti per šiuos nepastovus kondensatorius, truks tam tikrą laiką, nesukeldama momentinės viršįtampio srovės, ir nereikia lėtai didinti bandomosios įtampos. Jei šis gaminys nėra labai jautrus viršįtampio įtampai, bandymo pradžioje galima taikyti didesnę bandomąją įtampą. Po atsparumo įtampos bandymo nereikia iškrauti bandomojo produkto, o tai labai pagerina bandymo efektyvumą.
Ryšio įtampos testo trūkumai
Jei bandomas gaminys yra talpinė apkrova arba turi didelę kintamąją talpą, srovė, sukurta atliekant atsparumo įtampos bandymą, bus daug didesnė už tikrąją nuotėkio srovę, todėl tikrosios bandomojo gaminio nuotėkio srovės vertės gauti nepavyks. Atsparumo įtampos bandymo tikroji išėjimo srovės vertė bus daug didesnė nei nuolatinės srovės atsparumo įtampos bandymo, o tai padidins operatorių elektros smūgio riziką.
Nuolatinės srovės atsparumo įtampos bandymo pranašumai
Dėl greito bandomojo gaminio kintamos talpos įkrovimo atliekant nuolatinės srovės atsparumo įtampą bandymą, bandymo proceso metu generuojama talpinė srovė greitai sumažės iki beveik nulio, kai kintamoji talpa bus visiškai įkrauta. Šiuo metu lieka tik tikroji išbandyto gaminio nuotėkio srovė, o tai rodo, kad nuolatinės srovės atsparumo įtampos testas gali iš tikrųjų atspindėti tikrąją bandomojo gaminio nuotėkio srovės vertę. Be to, dėl to, kad per labai trumpą laiką reikia tiekti tik bandomo gaminio įkrovimo srovę, o likusį laiką beveik neteikiama srovė, srovės pajėgumas, reikalingas nuolatinės srovės įtampos bandymui, yra mažesnis nei reikalingas kintamosios srovės įtampos bandymui. Tai gali sumažinti prietaisų tikrinimo išlaidas ir pagerinti operatorių saugumą.
Nuolatinės srovės atsparumo įtampos bandymo trūkumai
Dėl to, kad bandomame gaminyje yra klaidinančios talpos, siekiant išvengti greito įkrovimo srovės padidėjimo, nuolatinės srovės atsparumo įtampos bandymo įtampa turi prasidėti nuo „nulio“ ir lėtai kilti. Kuo didesnė bandomo gaminio nepastovus elektros pajėgumas, tuo ilgesnė reikiama bandomosios įtampos kilimo trukmė. Be to, dėl per didelės įkrovimo srovės, kurią sukelia pasklidoji talpa, gali būti neteisingai įvertintas bandymo prietaisas, todėl bandymo rezultatai gali būti neobjektyvūs. Atsparumo nuolatinei įtampai bandymo procesas gali paskatinti bandomo gaminio kintamąją talpą generuoti krūvius ir pernešti statinę elektrą. Siekiant užtikrinti operatorių saugumą, išbandytas gaminys turi būti įžemintas ir baigus bandymą iškrauti. Be to, nuolatinės srovės atsparumo įtampos bandymas skiriasi nuo kintamosios srovės atsparumo įtampos bandymo tuo, kad jis gali patikrinti tik vieną poliškumą. Jei bandomas gaminys turi būti naudojamas esant kintamajai įtampai, reikia atsižvelgti į nuolatinės srovės atsparumo įtampos bandymo trūkumą. Didžiausia tikrosios bandomosios įtampos vertė atliekant kintamosios srovės atsparumo įtampos bandymą kelis kartus viršija vertę, rodomą prietaise. Paprastai bandymo prietaisas negali parodyti šios didžiausios vertės, o nuolatinės srovės atsparumo įtampos bandymas taip pat negali to pasiekti. Taigi, jei naudojamas nuolatinės srovės atsparumo įtampos bandymo metodas, bandymo įtampa turi būti padidinta iki atitinkamos vertės.
Apibendrinant galima teigti, kad teisingai parinkus kintamos ir nuolatinės srovės atsparumo įtampos testavimo metodus galima ne tik gauti tikrus ir veiksmingus testavimo duomenis, pagerinti testavimo tikslumą, bet ir sumažinti testavimo išlaidas, pagerinti testavimo efektyvumą ir teikti patenkinamą techninę pagalbą vartotojams.





